Mėlynųjų Vandenų mūšis 1362 m.: kunigaikštis Algirdas

Mėlynųjų Vandenų mūšis Ukrainoje: 650 metines


foto: Mėlynųjų Vandenų mūšis Algirdas 1362 m. karinė kampanija žymiai išplėtė Lietuvos valstybės teritoriją ir pelnė Algirdui didžiausio nukariautojo Lietuvos istorijoje šlovę.

Podolės (Podilia) valdymą Algirdas perdavė trims mūšyje dalyvavusiems savo brolio Karijoto sūnums – Jurgiui, Aleksandrui ir Konstantinui.

Išplėstą Kijevo kunigaikštystę Algirdas galutinai įjungė į Lietuvos valstybės sudėtį ir perdavė valdyti savo sūnui Volodimirui. Skaityti toliau...

1362 metai Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei buvo nepaprasti. Kovų su kryžiuočiais fronte Lietuva neteko strategiškai svarbios Kauno pilies. Šios pilies šturmui Vokiečių ordinas sutelkė didžiulę kariuomenę iš visų savo valdų Prūsijoje ir Livonijoje, o taip pat talkininkus iš Anglijos, Italijos ir Vokietijos. Atkakli pilies gynyba truko daugiau kaip mėnesį (nuo kovo 13 iki balandžio 16 d.). Piliai kritus, jai vadovavęs Kęstučio sūnus Vaidotas buvo paimtas į nelaisvę.

Į pagalbą pilies gynėjams atvykęs didysis kunigaikštis Algirdas su savo broliu Trakų kunigaikščiu Kęstučiu niekuo negalėjo padėti gausių priešo pajėgų apsuptai piliai. Jie tik bejėgiškai stebėjo Nemuno ir Neries santakos slėnyje vykstančią dramą. Taip prasidėjo intensyviausios kryžiuočių ekspansijos į Lietuvą laikotarpis, pareikalavęs maksimalaus visų Lietuvos valstybės jėgų sutelkimo. Ir ne tik. Reikėjo naujų jėgų, kurias Lietuva rinko, pamažu jungdama prie savęs nuo Aukso ordos priklausomas Rusios žemes (buvusi Kijevo Rusenija).

Dar 1359 m. Aukso ordoje buvo nužudytas chanas Berdibekas ir prasidėjo didžiosios sumaišties laikotarpis. Šia sumaištimi Algirdui reikėjo skubiai pasinaudoti. Pietų Rusioje dar Gediminas buvo užėmęs Kijevą, kuriame, nors ir valdė Gedimino brolis Teodoras, nusistovėjo Lietuvos ir Aukso ordos dvivaldystė (kondominiumas). Senstantis ir prie paklusnumo totoriams įpratęs Teodoras nebuvo patikimas Algirdo bendražygis, bet Kijevas buvo patogi bazė karinei kampanijai pietinėse Rusios žemėse.

 
Lietuvos kunigaikštis Algirdas

Žinios iš Aukso ordos buvo geros. 1362 m. pavasarį joje dėl valdžios varžėsi trys pagrindiniai pretendentai – chanas Miuridas, kontroliavęs sostinę Naująjį Sarajų ir rytinę Aukso ordos dalį, Azove įsitvirtinęs chanas Keldibekas ir Krymo kunigaikštis (bekas) Mamajus, veikęs savo statytinio chano Abdulos vardu. Tų metų vasarą Miuridas sumušė Keldibeko kariuomenę, o Mamajus užėmė Keldibeko valdytą Azovą ir, prie Volgos stojęs į mūšį su Miuridu, trumpam išstūmė jį iš Naujojo Sarajaus.

Vykstant šioms kovoms, pietryčių Rusioje pasirodė Algirdo kariuomenė. Pagrindinėms totorių jėgoms įsivėlus į tarpusavio kovas, Algirdas be didesnio pasipriešinimo užėmė totorių dar valdytas Černigovo žemes. Iš Kijevo jis išžygiavo per Putivlį ir greitai pasiekė Korševą, buvusį prie Dono intako Sosnos. Iki čia Algirdas nukėlė pietrytines Lietuvos valdų ribas. Lietuvos kariuomenė užėmė ir buvusią Perejeslavlio kunigaikštystės teritoriją, kurią prijungė prie Kijevo. Visos šios žemės priklausė Krymo ulusui, kurio bekas Mamajus tuo metu kovojo dėl Naujojo Sarajaus.

Matydamas, kad momentas tinkamas nukariavimams, Algirdas tęsė savo karinę kampaniją Pietų Rusioje ir dar tų pačių metų rudenį perkėlė savo kariuomenę į dešinįjį (vakarinį) Dniepro krantą, kur plytėjo totorių valdomos Podolės žemės, padalintos į tris ulusus. Jo vedama kariuomenė patraukė į svarbų šios srities centrą, vadinamą Mėlynaisiais Vandenimis. Miestas stovėjo prie tuo pačiu vardu vadinamos upės (dabar – Siniucha) – Pietų Bugo intako. Čia Algirdą pasitiko visos Podolės totorių pajėgos, vadovaujamos trijų kunigaikščių (bekų) – Kočiubėjaus (Chadžibėjaus), Kutlubugos ir Dmitrijaus.

650-osios Mėlynųjų Vandenų mūšio metinės Ukrainoje

Kunigaikštis Algirdas savo kariuomenę padalino į šešis pulkus ir išrikiavo juos pleištu. Mūšį pradėjo totoriai, puldinėdami lietuvių rikiuotę iš šonų ir apšaudydami ją strėlėmis, tačiau nepadarė didesnių nuostolių. Tuomet pajudėjo ietimis ir kalavijais ginkluoti lietuviai bei rusinai ir pralaužė priešakines totorių eiles, o Karijotaičiai su Naugarduko pulkais puolė totorius iš šono, apšaudydami juos arbaletais. Neatlaikiusi šių smūgių totorių kariuomenė pakriko ir, persekiojama Lietuvos kariuomenės, leidosi bėgti. Totorių vadai sėkmingai atsitraukė ir vėliau dar minimi šaltiniuose.

1362 m. karinė kampanija žymiai išplėtė Lietuvos valstybės teritoriją ir pelnė Algirdui didžiausio nukariautojo Lietuvos istorijoje šlovę. Podolės valdymą Algirdas perdavė trims mūšyje dalyvavusiems savo brolio Karijoto sūnums – Jurgiui, Aleksandrui ir Konstantinui. Išplėstą Kijevo kunigaikštystę Algirdas galutinai įjungė į Lietuvos valstybės sudėtį ir perdavė valdyti savo sūnui Volodimirui.

Mėlynųjų Vandenų mūšio 650-osios metinės

Aukso orda net ir pasibaigus didžiajai sumaiščiai nebeatgavo buvusios galybės ir buvusios teritorijos. Mėlynųjų Vandenų mūšis tapo kovos prieš Aukso ordą precedentu ir simboliu – net Maskvos didžiojo kunigaikščio Dmitrijaus Doniečio 1380 m. prieš Mamajų laimėtas Kulikovo mūšis Vokiečių ordino šaltiniuose buvo pavadintas mūšiu prie Mėlynųjų Vandenų. Matyt, to meto liudininkai jį vertino kaip antrąjį Mėlynųjų Vandenų mūšį ir neišvengiamai lygino su juo, tuo suklaidindami vokiečių kronikininkus.

Didelėje Vidurio ir Rytų Europos dalyje susiformavo savarankiška politinė erdvė, kurioje savo nepriklausomybę apgynė lietuviai, etninę savimonę ir tautinį charakterį brandino baltarusių ir ukrainiečių tautos. Šiandieniniai lietuviai, baltarusiai ir ukrainiečiai gyvena ir savo nepriklausomas valstybes sukūrė teritorijoje, kurią lemiamu momentu jų protėviai bendromis pastangomis apgynė vadovaujami Lietuvos didžiųjų kunigaikščių.

Šaltinis: tarptautinis projektas "Mėlynųjų Vandenų mūšio 650-osios metinės" bwb650.org  

ЧИТАЙТЕ УКРАЇНСЬКОЮ: Синьоводська битва 1362 р., князь ВКЛ Альгірдас


:: Чтобы получить информацию по-русски, ищите – битва на Синих водах 1362, битва на Синюхе, князь ВКЛ Ольгерд (Альгирдас), Синеводская битва, литовско-русинское войско против татар.

:: To get more information in English please ask or google for – Battle of Blue Waters (Syni Vody) 1362, Lithuanian Grand Duke Algirdas, Lithuanian-Ruthenian army against tatars.

:: Каб атрымаць інфармацыю па-беларуску, шукайце - бітва на Сініх водах 1362, бітва на р. Сінюха, вялікі князь літоўскі Альгерд (Альгірдас), Сіневодская бітва, літоўска-русінскія войска супраць татараў.
:: Aby dowiedzieć się więcej w języku polskim zapytaj lub szukaj w internecie na temat – Bitwa nad Sinymi Wodami 1362 r. na Ukrainie, wielki książę litewski Olgerd (Algirdas).

Tema: Mėlynųjų Vandenų mūšis Ukrainoje

ЗНАЙТИ ЧИ СКАЧАТЬ ПОДІБНУ ІНФОРМАЦІЮ, ФОТО:



0 comments:

Дописати коментар

 
 
 

Як називають Полісся?

Поліщуки часто кажуть Полісьсе чи Палесьсе, східні слов'яни та казахи звуть Палессе, Полесье. Словаки та норвежці називають Polesie, чехи - Polesí, південні слов'яни - Polissja чи Полесие, Полесия. Литовці іменують Polesė. Німці й шведи звуть Polesien, голандці - Polesië, французи - Polésie. Англійці, італійці, іспанці, фіни - Polesia, рідше Polissia. Норвежці та естонці кажуть Polesje, деякі євреї - פּאָלעסיע, тайці โปเลเซีย, японці ポリーシャ, корейці 폴레시아, ті, кого найбільше звуть 中文, а турки як завжди - Polesiye.

Екскурсійні тури

Праліси Поліського заповідника | Містичне Камінне село | Чернігів незвичайний | Поліська вузькоколійка "Кукушка"

ВАШІ СТАТТІ

Ви живете на Поліссі чи маєте цікаві матеріали з історії поліського краю? ІЦ Полісся шукає регіональних дописувачів: студентів і журналістів, краєзнавців, істориків, усіх, хто бажає опублікувати свої авторські матеріали - новини, розвідки, дослідження. Особливо розшукуються небайдужі автори у містах: Рівне, Чернігів, Малин, Сарни, Ковель, Ніжин. Зголошуйтесь: icpolissya@gmail.com
 
Copyright © 2009-2014 ІЦ Полісся
Zhytomyr, Rivne, Chernihiv, Kyiv, Lutsk | Інформація | Співпраця