Pasaka: Ožkelė, pusė lupta, pusė skusta

Gražiausios polesės liaudiškos pasakos mažiesiems lietuviškai: pusiau lupta, pusiau skusta ožkelė...

Gyveno kartą senelis su senele ir turėjo vieną ožkelę. Juodu ožkelę taip mylėjo, kad ta per didelį lepinimą net išpaiko, nustojo senukų klausyti.

Kartą senelis nebeištvėrė, perpyko ant neklaužados ir pradėjo gyvai odą lupti. Lupo lupo, iki pusės nulupo, bet ožkelė pasimuistė, ištrūko iš senelio rankų ir nubėgo į girią.

Girioje ji susirado lapės olą, įlindo ir guli.

Lapė sugrįžo iš medžioklės, žiūri, kad jos urvą kažkas užėmęs, ir klausia:

— Kas čia mano nameliuose?

O, ožkelė atsako:

Aš, senio ožka, pusė lupta, pusė skusta, su aukso rageliais, titnago nageliais, su dubos auselėmis! Su rageliais subadysiu, su nageliais sudraskysiu, su auselėmis užplaksiu!

Lapė išsigando, bėga per girią ir vis atsisukdama žiūri, ar nesi veja jos tas baisus žvėris, kuris jos namelius užėmė. Sutinka jis mešką.

Meška klausia:
— Kas tave veja, lapute?
Lapė skundžiasi:
— Kaip aš nebėgsiu? Mano namelius kažkoks žvėris užėmė ir dar subadyti žada. Meškute
kūmute, padėk man tą žvėrį išvaryti..

Meška sako:
- Nedejuok. Aš tuoj jį sudorosiu! Priėjus prie lapės olos, meška klausia:
— Kas čia lapės nameliuose?

O ožkelė atsako:
Aš, senio ožka, pusė lupta, pusė skusta, su aukso rageliais, titnago nageliais, su dubos auselėmis! Su rageliais subadysiu, su nageliais sudraskysiu, su auselėmis užplaksiu!

Meška išsigando ir sako lapei:
—Bėkim greičiau iš čia! Dar iš tikrųjų šoks ir subadys! Bėga abidvi per girią. Sutinka vilką.

Vilkas ir klausia:
—Kur taip, kūmos, skubat?
— Skubėtum ir tu, kur akys veda, jei žinotum, koks žvėris lapės namelius užėmė!

— Na einam, pažiūrėsim į tą žvėrį! Bematant aš jį iškrapštysiu!

Priėjo visi trys prie olos. Vilkas klausia:

— Kas čia lapės nameliuose? Ožkelė atsako:

Aš, senio ožka, pusė lupta, pusė skusta, su aukso rageliais, titnago nageliais, su dubos auselėmis! Su rageliais subadysiu, su nageliais sudraskysiu, su auselėmis užplaksiu!

Tema: ožka, pusė lupta, pusė skusta

ЗНАЙТИ ЧИ СКАЧАТЬ ПОДІБНУ ІНФОРМАЦІЮ, ФОТО:



0 comments:

Дописати коментар

 
 
 

Як називають Полісся?

Поліщуки часто кажуть Полісьсе чи Палесьсе, східні слов'яни та казахи звуть Палессе, Полесье. Словаки та норвежці називають Polesie, чехи - Polesí, південні слов'яни - Polissja чи Полесие, Полесия. Литовці іменують Polesė. Німці й шведи звуть Polesien, голандці - Polesië, французи - Polésie. Англійці, італійці, іспанці, фіни - Polesia, рідше Polissia. Норвежці та естонці кажуть Polesje, деякі євреї - פּאָלעסיע, тайці โปเลเซีย, японці ポリーシャ, корейці 폴레시아, ті, кого найбільше звуть 中文, а турки як завжди - Polesiye.

Екскурсійні тури

Праліси Поліського заповідника | Містичне Камінне село | Чернігів незвичайний | Поліська вузькоколійка "Кукушка"

ВАШІ СТАТТІ

Ви живете на Поліссі чи маєте цікаві матеріали з історії поліського краю? ІЦ Полісся шукає регіональних дописувачів: студентів і журналістів, краєзнавців, істориків, усіх, хто бажає опублікувати свої авторські матеріали - новини, розвідки, дослідження. Особливо розшукуються небайдужі автори у містах: Рівне, Чернігів, Малин, Сарни, Ковель, Ніжин. Зголошуйтесь: icpolissya@gmail.com
 
Copyright © 2009-2014 ІЦ Полісся
Zhytomyr, Rivne, Chernihiv, Kyiv, Lutsk | Інформація | Співпраця